- momuonis
- momuonìs, -iẽs sm. (3a), momuonỹs (3a) Dglš; R, N žr. momuo:
1. Tolei vaikas nekalbąs, lig momuonìs ažauga Ds. Mažo vaiko momuoniùkas da nesuaugęs, ažtat negali kalbėt Ut. Vaiko momuonỹs nesuaugęs Mrc.
2. Momuoniñ sudavė Ds. Kad šveitė per momuonį Pnm. Kap nutikau momuoniñ, tai net pargriuvo Arm.
◊ mìnkštas momuonìs (momuonỹs, momuonė̃lis) nesubrendęs, neišmanėlis: Tavo mìnkštas momuonỹs Ds. Būtų mìnkštas momuonė̃lis, jeigu tu teip darytum Sv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
